- pakvailėti
- pakvailė́ti žr. sukvailėti: Jis visiškai pakvailėjo rš. \ kvailėti; iškvailėti; pakvailėti; sukvailėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išgvebti — išgvèbti intr. išglebti, pakvailėti: Čyst išgvẽbo – kad pradės juoktis, tai nėr nė galo Km. gvebti; išgvebti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškvailėti — Š žr. sukvailėti. kvailėti; iškvailėti; pakvailėti; sukvailėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukvailėti — intr. tapti kvailiu: Aš ir be to nelabai protinga, o su tavim ir visai sukvailėsiu rš. Aš dar nesukvailėjau. Aš dar atskiriu, kur tvora, o kur baslys J.Paukš. kvailėti; iškvailėti; pakvailėti; sukvailėti … Dictionary of the Lithuanian Language